-Almmuhus-
OĐĐASATDuopmu celkon: Girjás vuittii Ruoŧa stáhta vuostá

Duopmu celkon: Girjás vuittii Ruoŧa stáhta vuostá

-

-

Girjás čearru vuittii Ruoŧa stáhta vuostá Hoavvarievttis odne. 

Hoavvariekti lea cealkán duomu Girjás-áššis:

«Davvi Norrlándda hoavvariekti cealká ahte stáhtas ii leat sierra bivdo- ja guolástanriekti dain guovlluin gos Girjás čearru ássá birra jagi. 1800-logu loahpageahčen, go sámit ožžo ássanbáikkiid, de ii lean stáhtas makkár ge riekti daidda eatnamiidda. Hoavvariekti konstatere ahte stáhtas ii leat dan maŋŋel ge leamaš sierra riekti bivdit ja guolástit dain guovlluin. Go stáhtas ii leat sierra bivdo- ja guolástanriekti, de ii leat eananeaiggádis, stáhtas, riekti addit earáide dan lobi» čuožžu duomus.

 

Moalkás ášši

Hoavvariekti čállá maid ahte Ruoŧa stáhta šaddá máksit áššegoluid.

– Girjás-ášši lei hui viiddis ja moalkái ja das ledje ollu gažaldagat maidda lei váttis gávdnat vástádusa, konstatere hoavvarievtti presideanta Margareta Bergström.

 

Máŋggaid jagiid áigi álggii

Girjás ášši lea bistán 2009 rájes. Dalle stevdnii Girjás čearru ja SSR Ruoŧa stáhta go áigo oažžut čielggadeami geas lea riekti bivdit ja guolástit Girjásguovllu váriin.

Guovvamánu 2016:s vuittii Girjás čearru diggegottis, muhto stáhta váiddii ášši hoavvariektái. Ođđajagemánu 23. beaivvi celkkii hoavvariekti duomu. Girjás čearru vuittii dikkis.

 

 

 

-Almmuhus-